Plateliai. Česlovas Kudaba. Publikacija žurnale "Mokslas ir gyvenimas" 1967/6 [Balandžio 16, 2011]

Abejot netenka, kad gražesnės vietos už Platelius Žemaitijoje nėra. Čia didžiausias Vakarų Lietuvos ežeras su aukštomis miškingomis pakrantėmis, daugybe vingių, užutekių, pusiasalių, salų. Pakrantes sergsti neramios, bet prasmingos Žemaičių praeities liudininkai. Aplankius šį kraštą, vaizduotėje atgimsta senovės girių neįžengiamos paunksnės, smilkstančios Alkos, tiltai per ežero gelmes, prancūzų grafų gobši dvasia, o prie ežero, saulėlydį palydėjęs, iki vėlumos tamsoje, rodos, vis sėdi rašytojas Vienuolis, laukiantis pasirodant nuskendusios Gervazo laimės. Tokį jį dar prieš dešimtmetį, paskutinę jo vasarą, teko čia matyti. Nepakartojamo grožio šis Žemaitijos kampelis nuo seno daugelio labai mylimas.
Kaip ir kada atsirado šie ežerai?

Iki apledėjimo šiose apylinkėse tikriausiai dar nebuvo jokių ežerų. Per visą ilga ledlaikį, kuris truko apie vieną milijoną metų, Platelių apylinkėse buvo nuguldytas neplonas, apie 150 m storumo, ledyninių nuogulų sluoksnis. Tai akmenuoti moliai, smėliai, žvirgždai ir kitos iš ledynų ištirpusios nuogulos.
Prieš paskutinį kartą Žemaitijai apledėjant, jos paviršius jau buvo kalvotas ir nelygus. Ryškaus duburio birta ir Platelių apylinkėse. Dargi galima manyti, kad tuo metu buvo ir ežeras. Jo nuosėdos aptiktos pietinėje dalyje gręžiant.
Ledynui traukiantis, Platelių apylinkėse anksčiausia ledas suplonėjo. Atsirado properšų, kuriose sutyvuliavo ledakrančiai ežerėliai. Juose kaupės vandens suneštos moreninės nuosėdos. Taip formavosi aplink ežerą esančios aukštos kalvos. O ties pačiu Platelių ežeru dar ilgam liko tūnoti storas ledo luistas. Ilgainiui ties Žemaičių aukštumomis ledas ėmė visai nykti, ir jos lyg salos niro iš po ledo apkaustų.
Platelių apylinkėse ilgai tyvuliavo plačiai išsilieję tirpstančio ledo vandenys. Vanduo kurį laiką buvo net 20 m aukščiau dabartinio ežero lygio. Tokiame aukštyje yra išlikusios ežero terasos, kurias kitados plokščiai nuskalaudavo ežero vanduo. Iš milžiniškų marių kyšojo tik aukščiausios viršukalvės, dabartinės žemaičių Alkos prie Medsėdžių, Gelaičių, Užpelkių, Beržoro, Platelių miestelio, Maldučių apylinkėse ir kitur. Paskui vandens vis mažėjo.
Prieš dešimtį tūkstančių metų, gal būt, ir pirmieji žmonės ėmė rodytis Platelių apylinkėse. Ežerus jie rado kiek kitokios išvaizdos nei dabar. Jie buvo kur kas vandeningesni ir apaugę tankiais miškais. Ten, kur rytinėje ežero pusėje prie Rudaičių yra pažliugusios pievos, buvo seklus ežero krantas. Pietinė, labai vingiuotais krantais ežero dalis, kuri dabar vadinama Laumalenkėmis, vilnijo plačiau. Neužaugusi buvo ir krūmynė, dabar vadinama Sibirija, prie Platelių miestelio. Ten taip pat tyvuliavo vanduo. Sventorkalnio kalvos kyšojo gražia sala. Ežeras buvo išsiliejęs Platelių (kurių tada dar nebuvo) pietrytinėse apylinkėse. Platelių gyvenvietės kalneliai sudarė gražų pusiasalį.
Ilgainiui, klimatui pasausėjus ir atšilus, ežerai labai nuseko. Briedsalė, Veršių sala, Ubagsalė susijungė su krantu, tapo pusiasaliais. Tarp Pilies salos ir Pliksalės buvo mažytė sala, o gal tik nedidelė seklumėlė. Kitose vietose irgi matėsi seklumų. Ežeras buvo žymiai mažesnis.
Maždaug prieš 6—8 tūkst. m. klimatas vėl pasikeitė: pasidarė drėgniau, pakilo vanduo ežeruose. Jis apsėmė pelkėtus pakraščius, anksčiau sausumoje augusius medžius. Ir dabar giedrą dieną, geriausiai saulei patekant, tarp Briedsalės ir pakrantės kyšulio bei seklumos dugne, 1,5—2 m gylyje, galima pamatyti kelmus. Jų daug, įsikibusių šaknimis į dugną, lyg daugiakojų krabų. O jei lygiame rytų krante, gražiame Paplatelių paplūdimyje bandysime kastis į smėlį, 1 m gylyje, kai kur giliau, o kitur visai arti paviršiaus rasime palaidotas durpes. Jos susidarė sausumoje. Ežere yra plokščiai nuskalautų seklumų, kurių paviršiuje telikę rieduliai. Tai buvo nusekusio ežero seklumos. Iš Pilies salos plaukiant į pietus ir truputį taikant į kairę nuo Pliksalės, pusiaukelėje galima aptikti tokią akmenuotą nuskalautą seklumą. Irklu čia galima atsiremt į akmenis. Ežere yra keletas žvejams nuo seno žinomų seklumų. Senovės žemaičiai joms ir vardus davė: Medveidė, Skersutinė, Debesies kalnas, Mietų kalnas, Kūlyno ragas, Kelmijos ir kt.
XVIII a., pietiniame ežero gale ant ištekančios Babrungo upės Babrungėnuose pastačius užtvanką ir malūną, Platelių ežere vanduo dar truputį pakilo. Malūno senoviškas pastatas tebestovi.
Platelių ežeras yra labai nevienodo gylio, dugnas jo duobėtas (giliausia vieta 46 m), krantai labai vingiuoti, ypač pietuose. Jų linija yra 31 km ilgio. Ežere daug pusiasalių ir septynios salos. Mat, ežeras telkšo labai kalvotame, duobėtame duburyje. Taigi, salos - tai išnyrančios is dugno kalvų keteros. Visas ežeras užima 1200 ha plota.
Įdomi mįslė susijusi su Platelių ežero geologija. Iš kur ežeras gauna vandens? Nuo ledyno palikę vandenys seniai būtų išnykę, o upių į ežerą irgi neįteka. Juk, vaizdingai kalbant, Platelių ežeras yra ant kalno. Tereikia nukeliauti kelis kilometrus į vakarus, kad ir iki Gintališkių, ir jau būsime tokiame pačiame lygyje, kokiame yra giliausios Platelių ežero vietos dugnas. O Salantuose būtume visu 100 m žemiau Platelių ežero vandens lygio. Beveik taip pat bus ir einant į rytus. Tačiau vandens šiame aukštame ežere visada daug, jo perteklius teka ir teka Babrungu žemyn į Miniją.
Susirenka ežere tas vanduo iš požeminių sluoksnių, daug kur esančių aukščiau ežero. Be to, smėlingose rytinėse ežero apylinkėse visada susikaupia daug vandens, kuris čia suteka mažais upeliais. Dauguma ežero intakų suteka į ežerą iš rytų. Iš vakarų jų beveik nėra. Požeminis vanduo ežere susirenka švarus, skaidrus, vėsus. Todėl ežerą mėgsta alpinių ežerų žuvys. Čia veisiasi seliavos, stintos ir kitos vertingos žuvys.
Senovės žemaičių išmintis pateikia kitą Platelių ežero atsiradimo vaizdą. Ten, kur dabar ežeras, buvęs didelis sausas duburys, jame storai suželdavusios pievos. O ežeras tyvuliavęs kažkur toli, vakaruose, kai kurie sako prie Notėnų. Sykį kilusi baisi audra, ir anas ežeras susisukęs į debesį, pakilęs, ėmė slinkti į rytus. 0 jau lijo, tai lijo!.. Viena žemaitė stebėdamasi sušukusi: ,,Ale tai lej!. . Platee lej!" (Plačiai lyja). Ir būta gi sutapimo, kad buvo netyčia ištartas šio ežero vardas — Plateliai, kurio nieks jau nežinojo, buvo jis užmirštas. O jau taip esti, kad, pašauktas vardu, ežeras nusileidžia. Taip ir anuokart — ežeras nusėdo į duburį, viską užliedamas ir paskandindamas. Taip jis iki šiol ir tyvuliuoja.
Apie Platelių praeitį byloja ir daugiau padavimų. Vieną gražiausių senovinių legendų, čia vasarodamas, savaip aprašė A. Vienuolis. Tai pasakojimas apie beširdę kunigaikštytę, pasijuokusią is taurios savo baudžiauninko Gervazo meilės, kuris dėl pažadėtos jos rankos ir meilės nardė į Platelių ežero gelmes, kol surado ir ištraukė ten nuskendusias kunigaikštytės deimantines šukas. Bet iš jo anoji viešai pasityčiojusi. Nuskaustas jis sviedęs atgal šukas j gelmes ir pats ten dingęs. Ir dabar mėnesienoje dažnai ežero bangų paviršiuje sužiba taurios Gervazo meilės deimantai.
Garsiųjų Žemaičių festivalių metu čia slepiamos simbolinės šukos, ir naktį dvylikta valandą laimingiausia pora tampa ta, kuri suranda Gervazo deimantinės meilės simbolį. Nemaža čia įdomių, ne visada suvokiamos prasmės vietovardžių. Pietinė, labai vingiakrantė, užutekėta, pirštėtais pusiasaliais suskaidyta ežero dalis, vadinama Laumalenkėmis. Kas žino, ar ne čia tos paslaptingos ežero užuolankos, įlankos, lenkėmis (žemomis pievomis) vadinosi. Karaliavo, gal būt, čia žemaičių vaizduotės apgyvendintos laumės. Štai ir Laumalenkės.
Įdomūs vardai salų, neretai istorinių įvykių įteigti. Pilies sala, be abejo, nuo buvusios pilies taip vadinama. Seni rašytiniai šaliniai nurodo Pilies salą dar Kunigaikščio sala vadinusis. Iki tų vardų atsiradimo, gal būt, turėjo ta sala ir kitą pavadinimą. Nūnai Platelių ežero Pilies salą gaubia paslaptys. Istorikai-romantikai čia įkurdino Palemoną su jo ainiais, apgyvendino dievą Kirnį, ar užleido salą gražiu vyšnių sodu, kuriame buvęs aukuras, Seni žmonės pasakoja vėliau čia karaliavus žiaurią karalienę Boną, Užsimenama dar, kad tvirtovė Platelių ežero saloje atsiradusi ankstyvais laikais, kovojant prieš skandinavus — normanus ir švedus. Pilis, jau visai griūvanti, su pasvirusiais bokštais, paskutiniais jos prižiūrėtojais, istorijos rašytiniuose šaltiniuose minima buvus dar XVI a. Nuo Pilies salos į statų Šventorkalnio krantą ėjęs medinis tiltas.
Kiekvienas plateliškis primins, kad giedrą dieną galima dar vandenyje išvysti stypsančius nupjautus medinius polius. O šiandien saloje ošia seni medžiai, ąžuolai, klevai, uosiai, jų šaknys stipriai apraizgę laiko pilies griuvėsių liekanas.
Šventorkalnio pusiasalio kalvos su savo savotišku pavadinimu irgi nemaža paslapčių slepia. Šiandien jose rasi kelių pastatų pamatų žymes, mūro liekanų, įdomiai išgražintų ir išrašinėtų herbais ir ženklais koklių. Seni žmonės meną rūsio skliautus. Sakoma stovėjusi bažnyčia. Gal tikrai ten buvusi pirmoji Platelių bažnyčia? Yra istorijos šaltiniuose dokumentas, kuriame minima, kad 1553 m. Platelių ežeras prieina prie bažnyčios ir klebonijos sodybos. Gal senieji Plateliai ir buvo Šventorkalnyje? Dabartinė Platelių miestelio bažnyčia statyta kiek vėliau — 1597 m. Čia minimas kažkur buvęs ,,pylių takas". Ar nebus tai kūlgrinda į Šventorkalnį?
Apie Briedsalę pasakojama, kad seniau į jį per seklumą įbrisdavę briedžiai, kurie mėgdavę ten lankytis. Veršių saloje būdavę skerdžiami pilies puotoms veršiai, o į Pliksalę veždavę baudžiauninkus plakti, kur prieš bausmę juos plikai išrengdavę. Į Ubagsalę kasmet liepos 2-aja traukdami šiauriniu paežeriu j Kalvariją, ubagai nubrisdavę nakvoti. Pasakojama, kad triukšmingai ten leisdavę ,,šventąja naktį" žemaičių maldininkai.
Laumalenkių ežere sala vadinama Gaidsale, atseit, joje salos savininkas laikydavęs vištas. Gaidžiams begiedant, sala pamažu ir virtusi Gaidsale.
Platelių miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą karta paminėtas 1300 m. XIV a. Plateliai jau minimi kaip Žemaitijos seniūnijos feodalinis dvaras. 1551 m. miestelis mokėjo tokį pat mokestį, kaip Anykščiai, Utena, Ukmergė. Taigi, galima spėti, kad tie miesteliai ir dydžiu buvo panašūs. 1572 m. miesteliui suteikta Magdeburgo miesto savivaldybės teisė, herbas, įsteigti du prekymečiai, turgai, miestukas augo. Atsirado smuklių, alinių, midinių, malūnų. Dvaro ekonomiką palaikė žuvingi ežerai, bebrynai ir kt. XIX a. viduryje Plateliuose buvo 35 namai, apie 600 gyventojų. Čia buvo valsčiaus centras, telegrafo ir pašto stotis, mokykla, 24 prekybos įstaigos.
Platelių dvarą yra valdę Oginskiai o nuo XIX a. pradžios —prancūzai Šuazeliai. Dvaro parke buvo auginama daug gėlių. Dvare buvo daug turto, meno vertybių, knygų. Daug jų pateko į Telšių ,,Alkos" muziejų. Kitų eksponatų tarpe ten eksponuojama ir lektika, kurioje Platelių ponus baudžiauninkai nešiojo į bažnyčia, prie ežero ir kt. Dvaras XIX a. viduryje turėjo 7,5 tūkst. dešimtinių žemės su dviem tūkstančiais baudžiauninkų! O žiaurumu Platelių dvarininkai buvo pranokę aplinkinius dvarponius. Iš tų laikų šiandieniniai Plateliai paveldėjo miestelio planą su aikšte, gatvelėmis, sena medžio bažnyčia ir įdomia varpine, parku.
Nepakartojamos Platelių apylinkės. Jos turi daug nenusakomos, o tik pajaučiamos žemaitiškos nuotaikos, spalvų. Kitaip atrodo Žemaičių žemės akiratis su tamsia eglynų juosta, nei Aukštaitija ar Dzūkija. Vėjuotą diena, pakilęs ant senos Alkos miestelio pakraštyje, iš vakarų pajusi Baltijos kvėpavimą. O jau keliai, keleliai žemaitiški! Kur jie gražesni? Sukinėjasi tarp kalvų lyg tarp kupetų, žvelgia į klonius nuo kalvų atbrailų, pasipuošę senais ąžuolais, globoti nuo seno lauko dievukų. O kai pamatai Beržorą, tai, rodos, ne kaimu vaikštai, O knygos puslapiais, žemaitiško folkloro hieroglifais išrašytais. Tai tarsi išlikęs senosios Žemaitijos literatūros interjeras.
Šio kaimo kapinėles lankydamas netiki, kad ne jos įkvėpė M. K. Čiurlionį taip atvaizduoti žinomam savo paveiksle Žemaičių liaudies Panteoną kapelius.
Atitiko rami, melsvo liūdesio pilna, Platelių žemė mūsų rašytojo Vienuolio gyvenimo rudens nuotaiką. Gal todėl beveik visas paskutines savo gyvenimo vasaras jis iškeitė į plateliškes.
Keletą metų iki karo Plateliuose gyveno žemaičių pogrindininkas-revoliucionierius, pirmasis socialistinės Lietuvos seimo pirmininkas Liudas Adomauskas. Senesni žmonės įį gerai mena, vieni iš papratimo vadina ,,bolševiku", kiti ,,labai geru žmogumi ".
Pirmojoje XIX a. pusėje, persekiojamas kurijos kaip celibato nesilaikąs kunigas, žemaičių etnografas ir rašytojas L. Jucevičius kurį laiką, slėpdamasis su savo mylimąja, gyveno Plateliuose. Jis iki skausmo ašarų mylėjo savo gimtąją Žemaitiją, kur jį tuokart matė paskutinį kartą, nes greit buvo žandarų susektas. Per Alsėdynės miškus jis pabėgo į Telšius, o iš jų - į Baltarusiją, kur greit sielvarte jaunas mirė (1841 m.).
Plateliuose nuo 1950 m. šventai tęsiamos Žukauskų šeimos provizorių tradicijos. St. Žukausko (A. Vienuolio sūnaus) vadovaujama vaistinė atdara visiems kiekvienu metu, nors Žukauskas visada viena koja yra ežere. Jachtų klubas, burlaiviai, garlaiviai — tai jo rūpesčio, darbo vaisiai. Laimingi šio miestelio paaugliai, turėdami tokį draugą.
Kiek sportinių prizų surinko ežeras! Kasmet daugiau poilsiautojų, turistų čia apsilanko. Plateliškiai visomis išgalėmis kasmet geriau pasitinka svečius. Puikuojasi nauji miestelio administracijos rūmai, ligoninė, valgykla, viešbutukas prie ežero, geri keliai, naujos parduotuvės. Plateliai tapo tradicine Žemaitiškų švenčių vieta. Nuo senosios Kalvarijos keliai pasuko čia. Festivaliai būna kasmet labai dideli, su turtingais karnavalais, sportinėmis žaidynėmis, buriavimo varžybomis ir kitais tradiciniais papročiais. Susirenka dešimtys tūkstančių žemaičių ir svečių.
Labai vertingą, sektiną savybę turi šios apylinkės šeimininkai, kad jie daug ką daro, nežiūrėdami į kitus, o daro taip, kaip jiems atrodo geriausia. Dažnai jų šventės būna savotiškos. O miškininkas K. Jankauskas papuošt, patvarkyt savo pašalius stengiasi taip, kaip jam atrodo gražiausia. Jo rūpesčiu Pilies saloje gyvena gerosios žemaičių dvasios. Tai pajus kiekvienas, pasivaikščiojęs po Pilies salą, pamiškes. Kad taip ir kiti mažiau gyventų uniformuotu skoniu.

Orai Plateliuose
°C | °C °C | °C °C | °C
Artimiausi renginiai

<  2018  Spalis  >
Pr
An
Tr
K
Pt
Š
S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31